- storulis
- storùlis, storùlė dkt. Alaũs mėgė́jai dažniáusiai bū̃na storùliai.
.
.
storulis — 1 storùlis, ė adj. (2) žr. 1 storas: 1. Storùlės sienos, par du rėdus kraunas ČrP. ║ Storùliai (storos drobės) marškiniai Rod. 2. Storùlis medis NdŽ. Vienas galas buvo teip storùlis, o antras tęvas Kl. Storùlėm vadžiom prigniaužiam vežimą… … Dictionary of the Lithuanian Language
storulis — 2 storùlis, ė smob. (2) NdŽ, DŽ, BŽII504, KŽ; M, Rtr, Ser storas žmogus: Sušilęs storulis, užsimetęs ant pečių maišą, skubėjo į vagoną J.Dov. Storùlis negreitas tėra Krtn. Ne tau bulbės, vaikel, sodinti: sulūžęs būtum toks storùlis Mžš … Dictionary of the Lithuanian Language
storulė — storùlis, storùlė dkt. Alaũs mėgėjai dažniáusiai bū̃na storùliai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įsikabaruoti — įsikabarúoti vksm. Kaži̇̀n ar tàs storùlis įsikabaruõs į mẽdį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
babilas — bãbilas sm. (1) Br storulis: O buvo bãbilas, pro tas durikes kai tik įtilpt Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
bambūzas — bambū̃zas sm. (2) didžpilvis, storulis, pilvūzas: O, koks bambū̃zas (drūtas vaikas) Ar. Ką tu, bambūzai, išmanai! I.Simon. Bambū̃zai tu! (apie vaiką dručkį) Klp. ^ Stovėjo pas mus toks vokietys, nutukęs kap bambū̃zas Gs. Priputęs tas veršis – kap … Dictionary of the Lithuanian Language
bamsa — bamsà scom. (4) 1. nekalbus žmogus: Tas bamsà tai tylėjo ir tylėjo, ir niekaip nebuvo galima su juo užvesti kalbos Krsn. Eik tu, bam̃sa, negali žodžio išklausti Rdm. 2. storulis (ppr. apie moterį): Netekėjusi buvo tokia bamsà, o dabar… … Dictionary of the Lithuanian Language
bačkis — ×bãčkis sm. (2) dručkis, storulis: Tas bãčkis per mūsų duris nepralįs Šl. Neilgi paršiukai, bet drūti, kaip bačkiùkai Srv … Dictionary of the Lithuanian Language
bimt — bìmt interj. Rk, bim̃t 1. žr. bimbt 2: Bimt iš lovos iškritau J. Pakišau koją, tai tas storulis bìmt ir guli Gs. Bim̃t ant šono padribo Šk. Tai išgirdęs, bimt pamečiau kukšterą M.Valanč. | Šaukštu kakton bìmt Rdm. 2. staigiam veiksmui žymėti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
bliunkis — bliuñkis sm. (2) 1. purvo duobė ant kelio: Visas kelias – vieni bliuñkiai Užv. 2. menk. pilvas: Bliunkis tavo jau bliukti pradeda J. Ar pripylei savo bliuñkį, ar dar ėsi? Lk. 3. Varn menk. storulis, rubuilis … Dictionary of the Lithuanian Language